Augustas Samušis, trečio kurso virėjo mokymo programos mokinys, yra vienas iš 4 mūsų mokyklos mokinių, kurie vasaros metu dalyvavo 3 mėnesių stažuotėje užsienyje (2 mokiniai vyko į Italiją, 2 į Austriją). Augustas praktiką atliko Italijoje, Apulijos regione, Rodi Graganico miesto restorane ,,Antiche Travi”. Šiandien jau daugiau kaip mėnuo, kai jis grįžęs į Lietuvą, tad pokalbio metu diskutavome apie adaptaciją Italijoje ir adaptaciją grįžus į Lietuvą. Kas jaunam žmogui lengviau – išvykti iš Lietuvos ar į ją grįžti?
Augustui šį stažuotė buvo jau trečia per trečius mokymosi metus mūsų mokykloje: baigęs pirmą kursą jis vyko į 4 savaičių stažuotę Tenerifėje, antrame kurse dalyvavo tokios pat trukmės vizite Italijoje, kur baigęs antrą kursą nusprendė išvykti ilgesniam laikotarpiui – ilgalaikiam 3 mėnesių Erasmus+ vizitui. Atrodytų, toks dažnas vykimas į stažuotes skatina jaunuolį emigracijai, tačiau jis pats sako, kad dalyvavimas tarptautiniuose projektuose jam padeda suprasti kitas kultūras, padeda geriau pažinti patį save, bet emigruoti jo neskatina. Taip, Italija vaikinui patiko, tos šalies kultūra Augustui pasirodė priimtinesnė nei savos šalies, tačiau Tėvynės jis pasiilgo ir po trijų mėnesių, praleistų svetur, jis jautėsi išsiilgęs savo šeimos ir bendravimo gimtąja kalba, o grįžęs suprato, kad adaptuotis teks ir savoje šalyje.
Vienas esminių kultūrinių skirtumų, kurį akcentavo mokinys – lietuvių ir italų gyvenimo tempas. Atrodytų, kad italai niekada neskuba, bet galų gale vis tiek visur spėja. Augusto žodžiais tariant, italai neeikvoja jėgų nereikalingam jaudinimuisi. Jaunuolis sako, kad ir pats per 3 mėnesius išmoko ramiau reaguoti į aplinką, mažiau jaudintis dėl nesudėtingų situacijų. Būdamas Pietų Italijoje Augustas spėjo susirasti naujų draugų, užmegzti ryšius su vietos jaunimu. Vaikinas sakosi sutikęs savo brolį dvynį – bendraamžį Alesandro, su kuriuo iki šiol palaiko ryšius. Tačiau, — tęsia Augustas, — tikrų draugų gyvenime nebūna daug, ir artimiausiu savo sielos bičiuliu laiko vaikystės draugą, kuris taip pat mokosi mūsų mokykloje.
Italijoje Augustas patobulino ne tik socialinius ir tarpkultūrinius, bet ir profesinius įgūdžius. Praktikos metu jis daugiausiai dirbo su mėsos patiekalais ir dabar jau galėtų nesunkiai iškepti gerą ir sultingą kepsnį, išvirti naminių makaronų, paruoštų gardžias salotas ir t.t. Mokinys daug sužinojo apie Italijos virtuvės tradicijas. Pokalbio metu jis prasitarė, galvojantis kitais metais grįžti į buvusią praktikos vietą, nors… jaunų žmonių šiais laikais laukia daug galimybių ir pasiūlymų, o kur gyvenimas nuves – sunku prognozuoti. ,,Tik, — pabrėžia Augustas, — svarbu naudotis likimo siunčiamomis galimybėmis. Aš džiaugiuosi ir rekomenduoju kitiems dalyvauti tarptautiniuose projektuose, nes tai keičia gyvenimą”.
Projektų vadovė M. Žilinskė
„Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.”