Baigiantis metams tęsiasi pedagogų vizitai po Skandinavijos šalis. Šįkart įgyvendinant Erasmus+ 1 pagrindinio veiksmo projekto „Ugdymo kokybės tobulinimas per Erasmus+ veiklas“ Nr. 2019-1-LT01-KA116-060190 į stažuotę gruodžio 9-15 dienomis buvo išvykusios direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Domžienė, socialinė pedagogė J. Mačienė ir projektų vadovė M. Žilinskė. Stažuotė vyko Danijos sostinėje Kopenhagoje, tačiau buvo sudarytos galimybės susipažinti ne tik su Danijos, bet ir su Švedijos švietimo sistema, profesinio mokymo įgyvendinimu, jo specifika.
Vizito metu ugdymo proceso stebėsena vyko 3 švietimo institucijose: Landskronos Öresundo, Gladsakso ir Svalovfs gimnazijose, kuriose vyksta ir profesinis mokymas, ir pasiruošimas tolimesnėms studijoms kolegijose. Visose šiose švietimo įstaigose mokėsi 16-19 metų mokiniai, tačiau buvo ir vyresnio amžiaus emigrantų, kurie mokėsi specialiose išlyginamosiose klasėse. Dvi dienas per savaitę mokiniai mokosi pas darbdavį įmonėse. Vieną dieną ir mes turėjome puikią galimybę bendrauti su verslo įmonių atstovais, firmos „CAR“ darbuotojais. Jie patys savo įmonei rengiasi specialistus (statybininkus, plytelių klojėjus, tolimųjų reisų vairuotojus, mechanikus), labai daug investuoja į profesinį mokymą: bendradarbiaudami su mokykla, kartu su mokiniais stato ir įrengia mokymo patalpas teoriniam ir praktiniam mokymui, aprūpina visa reikiama naujausia technika, priemonėmis, kurios reikalingos organizuojant mokymosi procesą, rengiant įmonei profesionalų darbuotoją. Vizitų į švietimo institucijas metu vyko pokalbiai su administracijos darbuotojais, pedagogais, darbdaviais, aptarnaujančiu personalu. Domėjomės, kaip Skandinavijos šalyse dirbama su specialiųjų poreikių mokiniais, emigrantais, kaip sprendžiamos mokinių socialinės problemos, įdarbinimas, ar vykdomas mokymas nuotoliniu būdu, pameistrystės forma.
Visos dienos buvo labai darbingos, užimtos, naudingos profesine prasme. Nuo ryto iki pamokų pabaigos stebėdami mokyklose vykusias pamokas, mokinių praktinį mokymą (socialinio darbo, mechaniko, statybininko, plytelių klojėjo, gyvūnų priežiūros darbuotojo ir kt.) pajutome ten vyraujančią aukštą ugdymo kokybę, matėme taikomus ugdymo metodus, vyraujančius pedagogų ir mokytojų santykius, jų bendravimą ir bendradarbiavimą, stebėjome mokyklos administracijos, valgyklos darbuotojų darbą, mokytojų pasiruošimą pamokoms, mokinių darbų taisymą, vertinimą, bendradarbiavimą su tėvais, dokumentų pildymą naudojant kompiuterines programas, jautėme visos bendruomenės emocinę būseną, matėme, kokias turi sudarytas sąlygas poilsiui, bendradarbiavimui. Supratome, kad jų sukurta švietimo sistema tikrai veiksminga, sudaranti sąlygas kiekvienam mokiniui siekti pažangos, siekti savo tikslų ir pasiekti norimo rezultato. Kiekviena iš tų mokyklų, kuriose vyko stebėjimo procesas, buvo tikrai modernios, savitos, aprūpintos naujausia įranga, mokymo priemonėmis. Visas darbas organizuotas taip, kad mokiniai būtų saugūs, jaustųsi patogiai, laisvai, mokytųsi taip, kaip jiems patogu: savo tempu, paties pasirinktoje vietoje, su draugais klasėje ar vienas, sėdėdamas ar stovėdamas, net gulimoje padėtyje, vieni dėvėdami aprangą su mokyklos simbolika, kiti – savo asmenine. Jie laisvi rinktis, bet taisyklė mokytis yra galiojanti visiems. Skambučių į pamokas nėra, bet visi žino laiką, kada mokosi (jis nurodytas tvarkaraščiuose, be to, kiekvienos pamokos pradžioje laikas užrašytas lentoje, paprastai pamoka trunka – 1,5 val.), kada pietauja, iki kada turi atlikti skirtą užduotį. Matėme daug mokinių, kurie mokėsi netradicinėse mokyklos vietose: bibliotekose, koridoriuose, valgykloje ir kitur. Ne tik klasėse, laboratorijose, bet ir koridoriuose yra stalai, kėdės, lentos…Visi mokiniai turi kompiuterius (yra mokyklų, kurios aprūpina visus mokinius kompiuteriais), jie rašo, užduotis atlieka tik kompiuteriu. Telefonų problemas sprendžia taip: kiekvienas turi individualią spintelę arba palieka klasėje nurodytoje vietoje. Telefonais naudojasi tik per pertraukas.
Mokyklose nėra neformaliojo švietimo, nevyksta jokie renginiai, būreliai ir kt. Mokykla atlieka vieną funkciją – mokymo(si). Skatinama savanorystė, ypač rūpi mokykloms globalios pasaulio problemos: ekologija, atliekų rūšiavimas, migracija, terorizmas, religijos, sveika mityba ir kt. Tokios temos integruotos į visų dalykų turinį, dėstomi ir atskiri dalykai. Visi mokytojai turi reikiamą išsilavinimą, kad galėtų dėstyti du dalykus, taip jiems nesunku turėti reikiamus krūvius. Mokytojo atsakomybė yra kiekvieną pamoką žinoti, kur jo mokinys yra, jei nėra klasėje, klasių auklėtojai turi ne daugiau kaip po 10 auklėtinių, taip pavyksta mokytojams skirti laiko individualiam bendravimui, pagalbai, jei yra poreikis, suteikti. Du kartus per metus organizuojami individualūs pokalbiai su mokiniu ir jo tėveliais. Švedijos mokyklose maitinimas mokyklos valgykloje mokiniams nekainuoja, Danijoje kainuoja, tačiau Danijos mokiniai įpratę maistą atsinešti iš namų, abejose šalyse knygas kiekvienas mokinys gauna nemokamai. Mokiniai gauna stipendijas, bet jos išmokomos tėvams. Stipendija nemokama tą mėnesį, jei praleidai daugiau nei 4 val., įskaičiuojant vėlavimus į pamokas.
Susipažinę su Švedijos ir Danijos mokymo įstaigomis, suvokėme, kad visi turėtume siekti Lietuvoje tokios aukštos ugdymo kokybės ir vidinės laisvės, derančios su atsakingu požiūriu į darbą ar kitą veiklą.
Smagu, kad turėjome galimybę pasigrožėti ir šventiškai pasipuošusia Kopenhaga, apsilankyti įspūdingame Tivoli parke, Katedroje, Karalių rūmuose, miesto aikštėse, kalėdinėse mugėse, paplaukioti Kopenhagos kanalais ir pasigrožėti miesto architektūra, garsiąja Undinėle, pavaikščioti po Elsinore esančius rūmus, kurie įkvėpė Šekspyrą sukurti „Hamletą“.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Domžienė
„Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.”
