Vasario 2 d. sukaks 125 metai, kai gimė Balys Sruoga – poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas.
XIX a. pabaigoje 1896 m. vasario 2 d. Baibokų kaime, esančio dar už Valkininkų, Biržų apskrityje, pačioje Šiaurės Lietuvoje, ūkininko šeimoje gimė vienas originaliausių Lietuvos literatų Balys Sruoga. Labai nedaug trūko, jog „Dievų miško“ autorius nesulauktų nė paauglystės. Jis labai sunkiai susirgo ir net tėvai jau buvo įsitikinę, kad sūnus Balys iškeliauja į „geresnį pasaulį“. Tačiau pasirodė, kad berniukas turi labai daug dvasinių jėgų ir gali įveikti sunkiausias krizes.
Pradinę Vabalninkų mokyklą baigė dar carinėje Rusijoje ir joje teko mokytis rusų kalba. Vėliau mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, nuo ketvirtos klasės uždarbiavo privačiomis pamokomis. 1912 m. pradėjo spausdinti savo kūrinius Aušrinėje, Rygos Naujienose, Lietuvos žiniose, Naujam Take, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale Vaivorykštė.
1914 m. B. Sruoga įstojo į Petrapilio Miškų institutą. Po metų perėjo į Petrapilio Universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. Šalia studijų, B. Sruoga domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. 1916m. B. Sruoga perėjo į Maskvos universitetą studijuoti literatūros. Maskvoje B. Sruoga parašė daugumą savo geriausių lyrinių kūrinių.
1918 m. B. Sruoga grįžo į Lietuvą. Kurį laiką dirbo mokytoju Vilniuje. Persikėlęs į Kauną, dirbo Spaudos biure, Lietuvos dienraščio redakcijoje, rašė daug publicistinių straipsnių. B. Sruoga buvo vienas iš satyrinio Vilkolakio teatro organizatorių, rašė teatrui scenos veikalus. Jis įsitraukė ir į politinę veiklą: kandidatavo Santaros grupėje rinkimuose į seimą, dalyvavo Šaulių sąjungos, Meno kūrėjų draugijos, Žurnalistų sąjungos veikloje.
1921 m. B. Sruoga išvyko į Miuncheno universitetą. Studijavo slavistiką, teatro ir meno istorijas. 1924 m. apgynė disertaciją iš lietuvių tautosakos ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, B. Sruoga dėstė Kauno universitete Humanitarinių Mokslų fakultete rusų literatūrą, pasaulinio teatro kursą, įsteigė teatro Seminarą, o kiek vėliau ir akademinę dramos studiją. Greta universitetinio darbo B. Sruoga skelbė spaudoje daug literatūros ir teatro kritikos straipsnių. Nuo 1930m. B. Sruoga pasireiškė kaip dramų kūrėjas. 1939 m. Humanitarinių mokslų fakultetui persikėlus į Vilnių, B. Sruoga tęsė universitetinį darbą. Sovietų okupacijos metu, dalyvavo pogrindžio spaudoje. 1943m. B. Sruoga buvo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Dancigo. Štuthofo „mirties stovykla“ buvo įrengta nuostabiame gamtos kampelyje. Ant Baltijos jūros kranto, gražaus miško paunksmėje. Iki tol čia buvo pagyvenusių žmonių prieglauda. Sunku net patikėti, kad šiame Dievų miške (Balys Sruoga savo žymiajam romano pavadinimui pasirinko tai, kaip tą vietovę vadino vietiniai gyventojai) iš kalinių pelenų buvo pradėtas virti muilas, čia žuvo beveik 80 tūkstančiai žmonių.
Balys Sruoga iškentė visa tą pragarą ir 1945 m. buvo atrastas leisgyvis rusų kareivių. Jis buvo kalinių grupėje, kuri buvo vedama sušaudyti į atokesnę vietą. Sruogą išgelbėjo tai, kad išseko jėgos ir nacistai nusprendė, kad jis merdi, neverta jam gadinti šovinio.
Kai grįžo į Lietuvą, Sruogos laukė naujas išbandymas – žmona ir dukra buvo vokiečių kareivių išvarytos į Prūsiją.
1945 m. jis grįžo į Lietuvą, kur vėl dėstė Vilniaus universitete.
Svarbiausia jo kūrinys „Dievų miškas“ buvo užrašytas Birštono sanatorijoje, dar neišblukus baisiausiems įspūdžiams.
B.Sruoga mirė 1947m. spalio 16 d. Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse.
